Priežiūra

Nuodingi augalai katėms

Pirmąją vietą tarp nuodingų augalų katėms užima Aroninių pošeimio augalai. Tarp jų labiausiai paplitusieji - aglaonema, alokazija, anturis, difenbachija, dėmėtoji kalija, zamiokulkas, kaladis, kolokazija, monstera, singonis, vėzdūnė, filodendras, skindapas. Šio pošeimio atstovai turi platų ir įvairų sekrecijos elementų išskiriamųjų audinių spektrą: sekrecijos ląstelės, dervos kanalai, pieno liaukos ląstelės. Be ekskrecinės funkcijos, jie dar turi saugomąsias savybes. Nesunku atspėti, kas nutiks Jūsų augintiniui, artimiau susipažinus su jais. Nuodingos sultys sukels gerklės ir burnos patinimą, o patekus į akis - gali sukelti konjunktyvitą ir negrįžtamus ragenos pokyčius. Filodendro lapų sultys prarijus gali sukelti skausmingą liežuvio ir gerklės deginimo pojūtį, pakenkti inkstų darbui. Suvartojus monsteros lapus atsiranda skausmingas liežuvio, burnos ir gerklės deginimas, gali atsirasti pūslės.
Monstera turi plonyčius spygliuotus darinius, kurie patekę ant gleivinės sukėlia stiprų deginimą. Difenbachija - joje yra toksiškos rūgšties, kuri sukelia stiprų gleivinės nudegimą. Jausmas tiek skausmingas, kad katė gali pilnai atsisakyti maisto ir gėrimo, gali nustoti kvėpuoti. Paprastai suvalgius difenbachijos dauguma gyvūnų nugaišta per artimiausią valandą! Difenbachijos sultims patekus į akis, stipriai sudirginama akies gleivinė, gali ilgam laikui dingti rega. Apsinuodijimas skindapu gali sukelti viduriavimą.

Karpažolinių (Euphorbiaceae) šeimos augalai (karpažolė, krotonmedis, jatrofa, akalifa) turi savyje euforbiną. Apsinuodijimas šia medžiaga trunka labai sudėtinga forma: ilgai negijančios žaizdos, nudegimai, burnos ir gerklės opos, akies gleivinės stiprūs nudegimai ir laikinas (arba pilnas) apakimas; virškinimo trakto pažeidimas tuo pačiu lydimas nervų reguliavimo pažeidimu. Alkaloidai ir glikozidai esantys pieniškose sultyse stepukinių šeimos augaluose (adenium "dykumos rožė", alamanda, mandevila, katarantas, oleandras, tukvis "pachypodium"), gali sukelti širdies ritmo ir nervų sutrikimą. Grėsmę katėms gali sukelti ne tik kambario augalai, bet ir vanduo iš vazonų. Tam kad gėlės ilgai nevystų, gėlių parduotuvėse į vandenį dažnai įmaišomos specialios cheminės medžiagos, kurios vėliau išsiskiria iš gėlių į vandenį, net jei ten pamerkta paprasta rožė. Katė gali sunkiai apsinuodyti, atsigėrus tokio vandens. Net paprastas aspirinas, kurį įberia į vandenį tam pačiam tikslui - taip pat yra nuodai katėms.
Balkoninės gėlės gali pridaryti rūpesčių tais atvejais, jei tai medaus augalai, galintys pritraukti bites. Katė medžioja viską, kas juda, o bičių ir širšių nuodai gali sukelti stiprų patinimą ir anafilaksinį šoką. Stenkitės pertvarkyti pavojingus augalus taip, kad katė negalėtų jų pasiekti. Jeigu augalas per didelis ir paslėpti jo neįmanoma, o augintinis žūtbūt stengiasi jo atsikasti - neverta laukti tragedijos. Padovanokite šį augalą draugams arba nuneškite į darbą.

Jeigu Jūsų augintinis visgi pasiekė ir paragavo nuodingo augalo - jam reikia skubiai suteikti pirmąją pagalbą: praplauti gleivines, suduoti aktyvuotos anglies su dideliu kiekiu vandens, sutvarkyti pažeistą odą ar ištraukti rakštį. Stenkitės kuo skubiau nuvežti Jūsų augintinį pas veterinarą, kad suteiktų profesionalią pagalbą. Sunkiausia, kai Jūsų augintinis paragauja pavojingą augalą, kai Jūsų nėra namie. Tokiais atvejais sunku iš karto aptikti nusinuodijimo požymius dėl kačių kantrybės kenčiant skausmą ir žmogaus užimtumo. Todėl jei visgi turite nuodingus augalus, kiekvieną dieną, grįžus namo, apžiūrėkite visus lapus ir stiebus, ar nėra įkandimų bei kitokių pažeidimų. Bei stebėkite savo augintinio savijautą, elgseną.
Ypatingai nuodingi
Aronai (arum), rudeninis vėlyvis, ožekšnis, ligustrus, žalčialunkiai augalai, sausmedis, pupmedis (laburnum anagyroides), šunvyšnė, karpažolė, rusmenė, bugienis, puansetija. Augalai, kurie gali būti pavojingi katėms: pavasarinis adonis, amarilis, plukė (anemone), trispalvė našlaitė, arisaema, raugerškis, begonija, sosnovskio barštis (palieka stiprius nudėgimus), dirvinis vijoklis, gvazdikėliai, snaputis, hiacintas, visterija, hortenzija, šarkakojis, barkūnas, durnaropė, raudonėlis, jonažolė, kiauliauogė, medetka, kaktusai, putinas paprastasis, geltonžiedė, krokas, oleandras, viksvameldis, šunobelė, baltašaknė, vaistinė lauravyšnė, pakalnutė, vėdrynas, lubinas, daržinė aguona, kadagys, narcizas, pienės (jų sultys), amalas, kiauliauogė, raktažolė, bitkrėslė paprastoji, pievinė , rododendras, alyvos, tabakas, kukmedis, trispalvė našlaitė, lobelio čemerys, liūtpėdė.
Augalai sukeliantys burnos ertmės dermatitą
Puansetija, smulkusis fikusas (Bendžamino), chrizantema, žalioji rūta, sosnovskio barštis.
Augalai sukeliantys burnos tinimą, sutrikusią judesių koordinaciją ir ūminį širdies nepakankamumą
Indiška ropė (Arisaema triphyllum), rytinė tuja, vijoklinės vynuogės, difenbachija, kaladis, abisininė kalija, lelija, peperomija, tabakas, filodendras.
Augalai sukeliantys vėmimą, viduriavimą, pilvo dieglius, pilvo skausmus, širdies, inkstų ir plaučių nepakankamumą
Abrikosas, azalija, amarilis, šparagai, ir šparaginės pupelės, baltažiedė robinija (akacija), laukinės vynuogės, pen­ti­niai, kaštonas, gebenė, narcizas, rusmenė, karčiavaisis apelsinmedis, dumplūnė, chrizantema, viksvuolė, ciklamenas.
Patarimas: Kad katė nustotų valgyti augalo lapus, dažnai apipurškite jį atskiestomis citrinos sultimis. Citrusų kvapas ir skonis atbaido gyvūnus.

Atgal