Istorija

Nors Abisinijos katės yra viena iš seniausiai žinomų kačių veislių, tebesitęsia ginčai dėl jų kilmės. Savo išvaizda jos primena senovės Egipto kačių skulptūras ir piešinius, kuriuose katės vaizduojamos elegantiškos, raumeningos, didelėmis migdolo formos akimis ir grakščiai išlenktu kaklu.
Anglas Sidnėjus Denhamas abisinų katę pavadino „Dievo kūdikiu". Tai deivės Bastet vaikai ir Nubijos stepių (dabartinis šiaurinis Sudanas) kačių palikuonys.
Pirmą kartą Abisinijos katės buvo aprašytos 1874 metais Gordono Steplesio knyoje „Katės ir jų požymiai". Čia buvo atspausdinta spalvota litografija, vaizduojanti katę keistos spalvos kailiu, neturinčiu rainumo nei ant letenų, nei ant snukio ir kaklo. 

Pats pavadinimas "abisinijos katė" kyla iš Etiopijos, bet dauguma šaltinių teigia, jog šios katės kilusios iš senovinio Egipto. Kalbama, jog veislė atsirado nuo vieno Egyptietiško moteriškos lyties kačiuko vardu Zula. Kuri buvo parvežta į Angliją iš Aleksandrijos uosto vieno britų  kareivio.

Ši teorija nėra patvirtinta oficialiai, nes nerandama tiesioginės sąsajos tarp šios katės ir pirmosios katės, kuri buvo registruota kaip Abisinijos veislės katė 1882 metais.[i] Kiti šaltiniai tvirtina, kad Abisinijos veislė yra kelių tūkstančių metų senumo ir kad ji tiesiogiai kilusi iš senovinio Egipto. Taip pat pasakojama, jog laukinės „abisinijos" katės iki šiol gyvena Šiaurinėje Afrikos dalyje.  Bent jau viena iš trijų Abisinijos kačių, kurios pirmakart pasirodė Amerikoje buvo parvežta iš Libijos. Abisinijos katės taip sudomino konservatyvius anglus, kad 1889 metais veisėjai jau tvirtino kačių standartus, o 1929 metais Londone buvo įkurtas pirmasis Abisinijos kačių veisėjų klubas.
Mokslininkai teigia, kad pagal genetinius požymius abisinijos katės turėtų būti kilusios iš Indijos vandenyno pakrantės Azijos regionų. Faktiškai seniausia Abisinijos katės iškamša dar ir dabar yra Leideno zoologijos muziejuje (Olandijoje). Šis eksponatas 1834-1836 metais buvo nupirktas iš vieno kačių iškamšų kolekcionieriaus ir muziejuje buvo pavadintas "Patrie, domestica India". Abisinijos katės kaip veislė buvo pripažinta Anglijoje. Tai galima laikyti kolonistų ir pirklių, keliavusių į Kalkutą, pagrindinį Indijos vandenyno uostą, nuopelnu.
Nė viena kačių veislė taip greitai neapkeliavo pasaulio. Šiuo metu tai viena populiariausių ir dažniausiai parodose laiminčių kačių ne tik Europoje, bet ir Amerikoje, Australijoje. Atspari klimato kaitoms, ištverminga ir nelepi katė išlaikė visus bandymus, o Abisinijos kačių veisėjai, siekdami tobulų formų, ginčijasi ir tebeeksperimentuoja dar ir šiandien. Jie skirsto šias kates į du tipus: amerikietiškąjį ir europietiškąjį. Amerikietiškojo tipo Abisinijos katės yra smulkesnės, žemesnės, labai lieknų rytietiškų formų. Europietiškojo tipo yra aukštesnės, panašesnės į pumą (kalnų liūtą).
Šiomis katėmis žavisi visi - ir politikai, ir estetai, ir meniškos prigimties žmonės. Liudviko XIV laikais kardinolas Rišeljė laikė bent dešimt Abisinijos kačių, gerai derančių prie raudonos sutanos. Ir Čarlis Čaplinas labai mylėjo savo „abisinę".
Stipriausi Abisinijos kačių veislynai įsikūrę Olandijoje, Danijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Čekijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Šveicarijoje, JAV.
Šiuo metu Lietuvoje nedaug Abisinijos veislės kačių, bet jų populiarumas didėja su kiekvienais metais. Abisinijos katės veisiamos nelengvai, šios gražuolės atsiveda nedaug palikuonių.

Istorinis Abisinijos kačių evoliucijos ir pripažinimo slaidų rinkinys.